Category Archives: Lithuania / Lietuva

EU Approves Investments Worth €272 Million for Improving Passenger Transport by Train in Lithuania & Latvia 

The European Commission has announced that it has approved investments of more than €114 million from the Cohesion Fund to purchase new electric trains in Latvia’s Riga and Pieriga region.

In a statement issued on April 21, the European Commission also revealed that the Cohesion Fund had approved €158 million for the electrification of the railway section between Kaišiadorys and Klaipeda, Lithuania, SchengenVisaInfo.com reports.

At the same time, more than €60 million in investments have also been approved by the European Regional Development Fund to improve flood protection in the Karlovac-Sisak area of ​​Croatia.

In this regard, the Commissioner for Cohesion and Reforms, Elisa Ferreira, expressed great happiness for approving these three significant investments in Latvia and Lithuania’s environmentally friendly public transport.

These cohesion policy investments will significantly improve the quality of life for Latvian, Lithuanian and Croatian citizens,” she also added.

The investment in Latvia consists of the purchase of 23 multi-passenger electric trains for the Latvian Railways.

These new trains will help replace some of Latvia’s obsolete vehicles. They will also increase the attractiveness of railways and the annual number of public transport journeys undertaken in the country using environmentally friendly vehicles, which should reach at least 2.7 million in 2023.

Similarly, the electrification of the railway section in Lithuania will reduce environmental pollution by contributing to a shift from fossil fuels to renewable energy in rail transport.

The section is a component of the 423.9 km line linking Klaipėda with the Lithuania-Belarus border. Lithuania’s electrified line currently accounts for only 8 per cent of its railway network. At the moment, the Klaipėda-Kaišiadorys section only uses diesel traction, whose emissions account for 3 per cent of all greenhouse gases emitted by the Lithuanian transport sector,” the statement reads.

In addition, the European Commission notes that to increase the EU’s rail efficiency, the electrification of railway lines is a key provision of the TENT-T development guidelines.

Kviečiame į vienuoliktąją Lietuvos gastronomijos savaitę! 

Jau ketvirtus metus Gastronomijos savaitė vyksta ne tik didžiuosiuose miestuose, bet visoje Lietuvoje – tokiu būdu tikimasi paskatinti Lietuvos gastronominį turizmą, geresnį regionų pažinimą, autentiškų lietuviškų skonių bei vietų atradimą. Šiemet festivalyje dalyvauja 51 restoranas iš VilniausVidurio ir Pietų Lietuvos beiPajūrio regiono.

Lietuvos gastronomijos savaitė jau ketvirtą kartą rengiama pavasarį, kuomet bus galima pasimėgauti šiltesniu oru, ilgesniais vakarais bei šviežiomis pavasario gėrybėmis. Šios Gastronomijos savaitės tema – „22 skonių spalvos“, nes būtent spalvos atbunda pavasarį, po Šv. Velykų, tad ir patiekalų tikimės spalvingų ir spinduliuojančių pavasariu.

Kaip įprasta festivalio metu svečiai bus kviečiami apsilankyti gastronominiuose renginiuose, o restoranuose galės rinktis degustacinius meniu už 20, 30 arba 40 Eur, kuriuose restoranų šefai džiugins tokiais patiekalais kaip Geltonpelekio tuno ir jūros velnio karpačio, pomidorų – aviečių gaspačo, krevetėmis įdaryti ravioliai, žemoje temperatūroje ruošta erienos nugarinė bei daugelis kitų patiekalų, kurie nepaliks abejingų.

Kaip ir kiekvienais metais prieš prasidedant Gastronomijos savaitei, maisto entuziastus kviečiame iš sąrašo išsirinkti labiausiai intriguojantį restoraną bei rezervuoti staliuką jame. Visa informacija apie festivalį, restoranų aprašymai bei meniu bus publikuojami portale Skonis.lt. Taip pat skatiname sekti festivalio organizatorių – Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos, Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos – informaciją.

Lietuvos gastronomijos savaitės svečiai vėl turės galimybę internetu balsuoti už labiausiai patikusį aplankytą restoraną ir taip išrinkti Gastronomijos savaitės žvaigždę. Restoranams tai – išskirtinė proga prisistatyti, supažindinti svečius su savo idėjomis bei unikaliu stiliumi.

Tad kviečiame rezervuoti vietą patikusiame restorane ir linkime skanių įspūdžių!

Balandis /Nuversti kalnus Kaunas – Europos kultūros sostine 2022

Nemuno ir Neries glėbyje užgimęs Kaunas šiemet savo gimtadienį minės ypatingai – Europos kultūros sostinės gegužės 20-22 dienomis laukia didysis „Santakos” savaitgalis, antroji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis.

Miestas į savo gyventojus šįkart kreipsis vandens kalba – kvies ieškoti sankirtų, susiliejimo, jungties, o svarbiausia – ryšio su savimi ir kitais. Pagaliau išsipildys Kauno svajonė atsigręžti į upę. Vandenyje ieškosime ramybės, o pagavus upės srovei – nersime į renginių sūkurį, banguosime per Kauno rajoną, kol vandens srovių pagauti kultūros purslais aptaškysime visą miestą.

Savaitgalio kulminacija, žinoma, įvyks pačioje Nemuno ir Neries santakoje. Antroji Kauno mito trilogijos dalis – tai gegužės 21 d. vakarą įvyksianti misterija ant vandens, kurią kurs roko ir pop muzikos žvaigždės bei simfoninis orkestras. Daugiau apie didžiojo „Kaunas 2022″ savaitgalio akcentą žadama papasakoti netrukus. Kol kas aišku tiek, kad po didžiojo šou planuojamas pasimatymas su Kauno Žvėrimi – šįkart jis įvyks prie „Žalgirio” arenos. Ar jau pasižymėjote datą?

Jeigu nori ne tik stebėti, bet ir prisidėti prie „Santakos” įgyvendinimo – tapk savanoriu!

Nuversti kalnus 
Kauno ir Vilniaus santykius apdainavome „Žemyn upe” dainoje. Joje telpa ilgametė šių miestų konkurencija bei sąsaja su upe. O kaip atrodo šių miestų draugystė? Kauno ir Vilniaus (ne)priklausomybę vienas nuo kito, miestų tapatybę, panašumus ir skirtumus tyrinėjo kompetentinga abiejų miestų piliečių komanda. Nuo balandžio 23 d. šių filosofinių, kultūrinių, socialinių ir geografinių tyrinėjimų rezultatą galėsite išvysti parodoje „Kaunas–Vilnius:nuversti kalnus”.Parodos koncepcijos bendraautorius Tomas Vaiseta pasakoja, jog pasirinkta kalno metafora – labai plati, todėl tinka nusakyti sudėtingiems Kauno ir Vilniaus santykiams. Kalnas – tai ir kliūtis, ir jungtis. Nuo kalno viršaus galima apžvelgti panoramą, o jo papėdėje pakliūti į šešėlį, būti užgožtam. Pagaliau, Lietuvos kontekste „kalnas” gali reikšti ir iš stokos kylantį kompleksą, nes kalnų Lietuvoje neturime. O jų neturėdami, kalvas vis tiek vadiname kalnais.Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus” nuo balandžio 23 dienos veiks abiejuose miestuose. Todėl norint surinkti pilną patirties kolekciją, turėsite apsilankyti MO muziejuje Vilniuje, ir Kaune, Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27).Parodos maratono programa Kaune.Parodos maratono programa Vilniuje.Parodos oficiali internetinė svetainė

Skrydžių vasaros sezono startas – Ciurichas, Jerevanas! Gegužę – Hamburgas, Gdanskas ir Splitas

Kovo pabaigoje startavo naujos ir grįžtančios kryptys iš Lietuvos oro uostų – nauja oro linija Vilniaus oro uoste „Swiss“ pradėjo tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Ciuricho. Jie vykdomi du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais.

Kaune Ryanair“ pradėjo skrydžius į Briuselį (Šarlerua oro uostą). Skrydžiai bus vykdomi dukart per savaitę – antradieniais ir šeštadieniais

Wizz Air“ atnaujino tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Jerevaną, Armėnijoje, skrydžiai vykdomi dukart per savaitę – pirmadieniais ir penktadieniais.

Netrukus startuosiančios naujos skrydžių kryptys – Hamburgas, Niurnbergas, Gdanskas ir Splitas, KroatijojeNuo gegužės pradžios „airBaltic“ keleiviams pasiūlys naujus tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Hamburgą. Skrydžiai bus vykdomi 3 kartus per savaitę, o tvarkaraštį rasti ir bilietus įsigyti galite www.airbaltic.com.Hamburgas taps trečiąja tiesiogine „airBaltic“ vokiška kryptimi iš Vilniaus oro uosto greta Berlyno bei Miuncheno.Taip pat pirmosiomis gegužės dienomis prasidės tiesioginiai „Ryanair“ skrydžiai į Gdanską ir Niurnbergą iš Vilniaus oro uosto, o į Varšuvą – iš Kauno. Skrydžių tvarkaraščius rasti ir bilietus įsigyti galite www.ryanair.comO nuo birželio „Wizz Air“ iš Vilniaus skraidins į Splitą, Kroatijoje. Skrydžiai bus vykdomi dukart per savaitę – pirmadieniais ir penktadieniais, o bilietus jau galite įsigyti www.wizzair.com
Keleivių srautas auga visuose oro uostuose, skrydžių skaičius Kauno oro uoste jau viršijo prieš pandemiją buvusį laikotarpį
Kovą Lietuvos oro uostuose ir toliau fiksavome nuoseklų keleivių ir skrydžių srauto augimą. 
Sparčiausias aviacijos rodiklių atsigavimas stebimas Kauno oro uoste – čia keleivių srautas pasiekė 93 proc. priešpandeminio lygio, o skrydžių skaičius net 15 proc. viršijo 2019 m. lygį.
Palangoje kovo mėn. sutikome 15 tūkstančių keleivių, o skrydžių aptarnavome 248.
Aviacijos vasaros sezono metu Lietuvos oro uostuose bus vykdomi skrydžiai daugiau nei 80 tiesioginių krypčių.

Visas kryptis iš ir į Lietuvos oro uostus rasite – www.palanga-airport.lt/kryptys-is-lietuvos-oro-uostu

Artėjančių Velykų proga – žydintis kelias po Lietuvą! 

Ieškantiems žalesnių, tvaresnių keliavimo po Lietuvos gamtą krypčių – pasiūlymas išbandyti gėlių turizmą ir sustabdyti akimirką, kai žydi visa šalis.
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais pristato maršrutą po žydinčius regionus su žiedų piko kalendoriumi. Lietuvoje galima panirti ne tik į išpopuliarėjusių sakurų ar levandų, bet ir saulėgrąžų, rožinių žibuoklių, laukinių morkų ar lietuviškų orchidėjų jūrą. Taip pat – pasigrožėti žydinčiu tulpmedžiu, prezidentinėmis obelimis ar sudalyvauti žygyje stebėti pražydusio piliakalnio. Beje, žiedai gali atvesti ir į turistų neatrastas vietas – žiniuonės vyšnių sodą, ekstremalų pojūčių taką, gimtąjį Nobelio premijos laureato slėnį ar prie Stelmužės 3D kamieno kopijos.Ieškantiems žalesnių, tvaresnių keliavimo po Lietuvos gamtą krypčių – pasiūlymas išbandyti gėlių turizmą ir sustabdyti akimirką, kai žydi visa šalis. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais pristato maršrutą po žydinčius regionus su žiedų piko kalendoriumi. Lietuvoje galima panirti ne tik į išpopuliarėjusių sakurų ar levandų, bet ir saulėgrąžų, rožinių žibuoklių, laukinių morkų ar lietuviškų orchidėjų jūrą. Taip pat – pasigrožėti žydinčiu tulpmedžiu, prezidentinėmis obelimis ar sudalyvauti žygyje stebėti pražydusio piliakalnio. Beje, žiedai gali atvesti ir į turistų neatrastas vietas – žiniuonės vyšnių sodą, ekstremalų pojūčių taką, gimtąjį Nobelio premijos laureato slėnį ar prie Stelmužės 3D kamieno sėkmingesnės turizmo ir svetingumo verslo transformacijos.

Turizmo naujienos Lietuvoje 2022: kur keliausime šiemet? 

Vietiniam turizmui augant kaip ant mielių, vietos turizmo verslas pradeda intensyvius pasiruošimo darbus. Kokios naujienos šiemet turistus vilios kelionėms Lietuvoje apžvelgia nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai. Tarp intriguojančių pasiūlymų – pirtis ant siauruko bėgių, „Venecija“ Trakuose ir pirmasis šalyje muziejus ant vandens.

Pasak „Keliauk Lietuvoje“ komunikacijos projektų vadovės Snieguolės Valiaugaitės, pasiruošimas turizmo sezonui prasidėjo gerokai anksčiau – šiemet Lietuvoje laukia kaip niekada daug renginių: Kaunas kviečia švęsti Europos Kultūros sostinės metus, Alytus – Lietuvos kultūros sostinės titulą, Trakai – 700 metų jubiliejų bei Lietuvos karaimų metus, Šiaulių šokolado muziejus – dešimtmetį nuo įkūrimo, savo 700 metų gimtadieniui intensyviai pradeda ruoštis ir Vilnius.

„Panašu, kad šiemet keliautojams dažniau kils klausimas ne kur keliauti, o kaip suspėti viską pamatyti. Džiaugiamės matydami atsigaunančius vietos turistų srautus – tai paskatina turizmo verslą kurti. Šiemet atsivers naujos lankytinos vietos šeimoms, gamtos ir pėsčiųjų takų mylėtojams, duris atvers ir naujos apgyvendinimo įstaigos“, – pasakoja S. Valiaugaitė.

2022 m. kelionėms po Lietuvą – daugiau nei 40 naujų idėjų. Anot „Keliauk Lietuvoje“, turizmo naujienų sąrašas artėjant sezonui dar plėsis, tačiau kelios lankytinos vietos „pro rakto skylutę“ patiems smalsiausiems atskleidžiamos žemiau:

NAUJI OBJEKTAI IR PATIRTYS: TO DAR NEBUVO

Pirtis ant siauruko bėgių. Vasaros sezono naujovė – kelionė pirtelėje į vandens telkinį. „Įrengsime vagoną–pirtelę ir bus galima keliauti kaitinantis pirtelėje, o nuvykus išsimaudyti viename ar kitame vandens telkinyje bei grįžti į pradinį tašką“, – planuoja VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ atstovai. Informaciją sekite čia.

Muziejus ant vandens.Karinę tarnybą baigusio laivo „Sūduvis“ antrasis gyvenimas – muziejus ant vandens. Tai bus pirmasis tokio tipo muziejus Lietuvoje. Lietuvos jūrų muziejaus komanda ketina įgyvendinti laivo transformaciją ir į jį svečius priimti nuo 2022 m. pavasario antrosios pusės. Informaciją sekite čia.

Gondolos Trakuose. Šie metai Trakams ypatingi – miestas švęs 700 metų jubiliejų! Ta proga Trakų svečių laukia nemažai šventinių netikėtumų, tarp kurių – ir galimybė paplaukioti gondolomis. Keliautojai galės pasijusti it tikroje Venecijoje, o žinant Trakų kraštovaizdžio grožį – net ir geriau nei Italijoje. Informaciją sekite čia.

Asmenukė su Tomu Manu. Neringos muziejai iki šių metų pabaigos planuoja pristatyti Kuršių nerijos lankytojams Vydūno muzikinį suolelį, Vydūno minčių šviesos taką ar net pakviesti pasidaryti asmenukę su Tomu Manu! Informaciją sekite čia.

Menas žemkasėje. Kairiajame Nemuno krante, Zapyškio miestelyje parkuojamas laivas-žemkasė „Nemuno7“ taps meno, kūrybos ir kultūros centru, vienu ryškiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ akcentų. „Nemuno7“ bus įrengta parodų erdvė, menininkų rezidencijos. Atidarymas planuojamas gegužės 22 d. Informaciją sekite čia.

Tiltas, kuriam gali parinkti spalvą. Jonavos pėsčiųjų bei dviračių tiltas per Žeimių gatvę dar pernai sujungė gyvenamąjį rajoną ir Joninių slėnį su sporto arena bei stadionu. Šiemet prieš pervažiuodamas šį tiltą gali pakeisti jo spalvą pagal savo nuotaiką! Daugiau informacijos čia.

Atgal į praeities turgų. Norite patekti į XIX pab.-XX a. vid. turgavietę? Tai jau galite padaryti Šilutėje, pasinaudodami „virtualios realybės“ žiūronais prie Hugo Šojaus muziejaus. Jie nukels į realistiškai atkurtą senosios turgaus aikštę su ją supančia aplinka bei garsais. Išbandykite  virtualios realybės turą „Iš dabarties į praeitį: Šilokarčemos turgavietė“. Daugiau informacijos čia.

UPGRADE OF DATA TRANSMISSION NETWORK FOR LITHUANIAN RAILWAYS 

Telia Lietuva and Lithuanian Railways (Lietuvos Geležinkeliai) (LTG) have signed two agreements according to which Telia Lietuva will design and implement data transmission solutions in the LTG network. Both agreements might be worth up to EUR 7 million.

It will be one of the largest projects on LTG network modernisation in Lithuania in the last decade. It will cover all levels – starting from replacement of network nodes, implementation of security and network management systems and finishing with cable installation and transfer of the existing services to the upgraded network.

“This agreement is a very important opportunity for us to make use of our knowledge and experience in designing and implementing data transmission networks. The fact that the structure of the network which we ourselves continuously develop and maintain is very similar to the planned critical network of LTG gives as an additional advantage,” – Daniel Karpovič, Head of Enterprise at Telia Lietuva, said.

The maximum value of the contracts signed by Telia Lietuva and LTG amounts to around EUR 7 million in total, excluding VAT. However, depending on the outcome of the negotiations and the final proposals received, the project costs may be lower.

The project consists of five parts, responsibility for which will be assumed by different suppliers and will be carried out in stages. Telia Lietuva will be responsible for two parts of the project. The signed agreements stipulate that the company will develop the LTG network architecture, design and deploy optical signal multiplexing and critical data networks, and deliver the necessary equipment for these networks within two years. It will also ensure coordination of the project with other suppliers and compatibility of their solutions.

One of the major works is the migration of the existing systems and services into the new network. To implement this stage, Telia Lietuva plans to use its extensive experience in the field of data transmission network maintenance. Prior to the commencement of the main project works, deployers of the critical and corporate networks will be required to demonstrate the suitability of the proposed solutions by demonstrating the operation of the solutions in the LTG infrastructure.

LTG data transmission network is an integral part of the railway infrastructure, it is the main mean connecting railway users, business, communication, information and traffic management systems. Reliable data transmission will be important for smooth and secure traffic of trains and for effective operation of the companies within the Group.

The LTG data network upgrade is expected to make it even more secure, reliable, easier to maintain and manage. It will also significantly increase data transmission speed.

“Keliauk Lietuvoje“ pozicija dėl karinių veiksmų Ukrainoje 

„Keliauk Lietuvoje“ griežtai, be jokių išlygų, smerkia Rusijos Federacijos vykdomas karines atakas prieš Ukrainą. Pasisakome už bet kokio bendradarbiavimo ir turizmo reklamos kampanijų Rusijoje nutraukimą.

Pastarieji įvykiai sukrėtė dar nespėjusį atsigauti turizmo sektorių, įnešė nežinomybės, neapibrėžtumo ir baimės. Tačiau Europos kelionių komisija (ETC) ragina nepasiduodi skleidžiamai dezinformacijai apie Baltijos šalių saugumą turizmo kontekste. „Keliauk Lietuvoje“ palaiko ETC poziciją ir tiki, kad žiauraus tirono veiksmai neturi stabdyti ne tik mūsų tikėjimo, bet ir ambicingų darbų ir planų. Esame įsitikinę, kad kelionės kuria vienybę ir taiką, ugdo skirtingų tautų supratimą.

Pasaulio turizmo organizacija (UNWTO), reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, šaukia skubų Vykdomosios tarybos posėdį. Sesija vyks Madride, kovo 8 d., Gvatemalai, Lietuvai, Lenkijai, Slovėnijai ir Ukrainai pateikus prašymą sustabdyti Rusijos Federacijos narystę Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijoje.

Norime padėkoti Ukrainos piliečiams pagalbą ir prieglobstį tiekiantiems viešbučiams, kitoms apgyvendinimo įstaigoms, kelionių organizatoriams ir agentūroms, kurios imasi iniciatyvos padėti kitose šalyse įstrigusiems ukrainiečiams. Dėkojame kelionių asociacijoms, privatiems asmenims, kurie pasirinko žvelgti į ateitį su viltimi, o ne su baime ir aktyviai prisideda prie solidarumo akcijų.

„Keliauk Lietuvoje“ nuo pat karo veiksmų pradžios ėmėsi iniciatyvos analizuoti Lietuvos įvaizdį užsienyje, palaikyti ryšius su užsienio kelionių organizatoriais, partneriais ir siekia atsverti bet kokią pasirodžiusią neigiamą informaciją, užkirsti kelią dezinformacijos sklaidai.

Turint pasiūlymų ar klausimų, kviečiame susisiekti su mumis el. paštu info@lithuania.travel.

Nepraraskime vilties ir tikėjimo taika pasaulyje.

Lithuania Removes Passenger Locator Form Requirement for Everyone 

After exempting several categories from the Passenger Locator Form (PLF) requirement, the Lithuanian government has announced a full abolishment of the requirement, permitting travellers to enter the country freely starting on March 31.- Advertisement –

However, as the press release issued by the Health Ministry reveals, arrivals from third countries will remain subject to an entry ban, meaning that current restrictions will remain effective until further notice, SchengenVisaInfo.com reports.

“In view of the observed rise in the incidence of COVID-19 in some countries, the government on Wednesday decided to extend the ban on foreigners from third countries to enter Lithuania, applying the existing exemptions to certain countries and categories of persons,” the press release reads.

As per arrivals from third countries, those have to undergo a PCR or antigen test taken 24 hours of arrival unless they fall into one of the following categories:

  • He/she is a minor under the age of 16.
  • Travelled to Lithuania between 14 and 270 days of vaccination with one of the shots approved by health authorities (Comirnaty, Spikevax, Vaxzevria, Janssen, Nuvaxovid, Covishield).
  • Recovered from COVID-19 about 180 days before entering Lithuania and has the necessary documentation to prove the previous infection.
  • Is crew or crew member engaged in Lithuanian companies for international transport
  • Enters the country for special humanitarian reasons.

On the other hand, arrivals from countries like the United Kingdom, Andorra, Monaco, San Marino, Vatican City, Iceland, Liechtenstein, Norway, Switzerland and the European Union are permitted to enter Lithuania exempted from additional requirements.

In addition, only arrivals from countries that have joined the EU Digital COVID-19 (EUDCC) and those included on the EU’s safe third countries list as shown below, are permitted to enter Lithuania without undergoing testing requirements.

In addition to the new changes, the Lithuanian government has waived the requirement for wearing masks, starting on Monday, April 4.

“Although the wearing of masks will not be mandatory, it remains recommended in confined spaces where a safe distance, poor ventilation, or increased crowding cannot be maintained. The use of masks in health, nursing and care facilities and in public transport remains mandatory,” a press release issued by the authority reads.

Šią savaitę Vilniaus oro uoste startuoja nauja oro bendrovė: „Swiss“ skraidins iš Vilniaus į Ciurichą 

Šveicarijos tarptautinės oro linijos („Swiss“) kovo 30 d. (trečiadienį) pradėjo tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Ciuricho. Reguliarūs tiesioginiai skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais. Teigiama, kad naujoji kryptis yra strategiškai svarbi tiek Lietuvos oro uostams, tiek turizmo ir verslo partneriams.

„Labai džiaugiamės galėdami nuo šio aviacijos vasaros sezono sujungti Šveicariją ir Lietuvą tiesioginiu skrydžiu. „Swiss“ priklauso „Lufthansa Group“ kompanijai, o šis naujas skrydis dar labiau stiprins mūsų grupės užimamą rinkos dalį Lietuvoje. Ciurichas yra ne tik turistams patrauklus miestas, tačiau ir aviacijos centras, per kurį galima pasiekti kitas Europos, Šiaurės Amerikos ar Vidurinių Rytų šalis“, – teigia Patrikas Borgas Hedley, „Lufthansa Group“ pardavimų direktorius Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos rinkoms.

„SWISS“ yra trečioji „Lufthansa Group“ įmonių grupės oro bendrovė, kuri vykdys skrydžius iš Vilniaus. Kaip teigia Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų vadovas Aurimas Stikliūnas, šios kompanijos atėjimas į Lietuvos oro erdvę yra nuoseklaus skrydžio skatinimo strategijos įgyvendinimo rezultatas.

„Esame aktyvaus aviacijos atsigavimo laikotarpyje, o ši nauja kryptis dar labiau išplės mūsų keleivių galimybės rinktis įvairias kryptis tiesioginiams, reguliariems skrydžiams. Tvirtai tikime, kad ši kryptis bus itin paklausi verslo keliautojams, o turizmo tikslais keliaujantys – taip pat atras naujas galimybes būtent Šveicarijoje“ – sako A. Stikliūnas.

„SWISS“ iki šiol nevykdė reguliarių tiesioginių skrydžių į ir iš Vilniaus. Skrydžius „SWISS“ kompanija vykdys lėktuvais Airbus A220-100/A220-300, taip pat Helvetic Airways Embraer E190-E2/E195-E2. Šiuose orlaiviuose taikomos naujausios variklių technologijos bei kiti aviacijos technologiniai pasiekimai, kurie atitinka aukščiausius aviacijos aplinkosaugos standartus. Technologiniai pasiekimai leidžia aviacinių degalų sąnaudas, lyginant su panašaus tipo lėktuvais, sumažinti net ketvirtadaliu, o lėktuvų keliamas triukšmas yra net perpus mažesnis.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2021 metais Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauti beveik 2,5 mln. keleivių, daugiau nei 34 tūkst. skrydžių ir pergabenta daugiau nei 20 tūkst. tonų krovinių

Pristatytas Vilniaus oro uosto viešbučio pastato modernizavimo projektas: ant viešbučio stogo atsiras lėktuvų stebėjimo aikštelė 

Prie Vilniaus oro uosto esančio viešbučio „AirInn Vilnius Hotel“ atnaujinimo ir nuomos konkursą laimėjęs operatorius bendrovė „AirInn Vilnius“ pristatė pastato modernizavimo projektą. Be sutartyje numatytų darbų, bendrovė yra pasiruošusi atlikti papildomus atnaujinimus, tarp kurių – lėktuvų stebėjimo aikštelės įrengimas ant stogo. Projektiniai pasiūlymai suderinti su oro uosto atstovais, rangos pradžia numatyta 2023 metais.

Primenama, kad Lietuvos oro uostų skelbtą konkursą išsinuomoti 4.355 kv. m ploto patalpas, kuriose veikia viešbutis „AirInn Vilnius Hotel“, 2021 metų pradžioje laimėjo bendrovė „AirInn Vilnius“. Operatorius įgijo teisę 10 metų valdyti 1981 metais pastatytą keturių aukštų viešbutį Rodūnios kelio gatvėje (greta oro uosto keleivių terminalo pastato).

Bendrovės atstovai teigia, kad bendros investicijos į viešbučio modernizavimą sieks iki 4 mln. eurų, tai yra bent keletą kartų daugiau nei įpareigojo dabartinė nuomos sutartis.

Lietuvos oro uostų operacijų ir infrastruktūros departamento vadovas Arnas Dūmanas sako, kad siekiant efektyviai valdyti turimą infrastruktūrą ir pritaikyti ją keleivių poreikiams, investicijos į techniškai nusidėvėjusį viešbučio pastatą buvo būtinos.

„Viešbučio modernizavimo projektu siekiame, kad pastatas būtų kuo efektyvesnis energijos suvartojimo atžvilgiu ir kurtų geresnę klientų patirtį, todėl kartu su konkurso laimėtoju atidžiai derinome kiekvieną sprendinį. Spartus aviacijos atsigavimas ir dėl to nuolat augantys keliautojų  srautai tik dar labiau didina poreikį patogioje vietoje, šalia oro uosto, esančiam viešbučiui. Tvirtai tikime, kad kartu su operatoriumi galėsime rinkai pristatyti vietą kokybiškai viešnagei“, – sako A.Dūmanas.

Kas pasikeis?

Pastate, kuriame yra veikia viešbučio operatorius patalpos, buvo reikalingi atnaujinimai dėl šiuolaikinių standartų nebeatitinkančių inžinerinių sistemų, žemo energinio efektyvumo, nusidėvėjusios kambarių įrangos. 

Konkursą laimėjęs operatorius įsipareigojo įrengti priešgaisrinės signalizacijos modernizaciją, įrengti oro padavimo ir ištraukimo rekuperacinę sistemą. Be to, bendrovė turės atlikti pastato išorės sienų bei stogo apšiltinimo darbus, pakeliant viso pastato energetinio efektyvumo klasę, bei atnaujinti viešbutyje esančius liftus.

Pasak „AirInn Vilnius“ vadovo Aleksandro Gribojedovo, be vėdinimo, apšiltinimo, energetinio efektyvumo, inžinerinių sprendinių atnaujinimo, bendrovė planuoja papildomai modernizuoti viešbučio dizainą ir inventorių.

Jo teigimu, pateiktame modernizavimo projekte numatoma išnaudoti viešbučio rūsio patalpas, į jas perkeliant virtuvę ir sporto salę, įrengti lauko terasą automobilių parkavimo aikštelėje ir pertvarkyti transporto judėjimo schemą.  

Projektuotojai planuoja įrengti papildomus 25 kambarius, pristatant papildomus aukštus virš vestibiulio – po pokyčių pastatą sudarys 4 aukštai. Projekte numatyta viešbučio lankytojams pasiūlyti išskirtinę galimybę stebėti kylančius ir besileidžiančius orlaivius nuo ant stogo įrengtos lėktuvų stebėjimo aikštelės.

„Prieš dešimtmetį mūsų bendrovė renovavo viešbučio pastatą, kuris iki tol nebuvo atnaujintos nuo pat pastatymo. Viešbučiui tuomet buvo suteiktas trijų plius žvaigždučių įvertinimas, tačiau mes siekiame tobulinti teikiamų paslaugų kokybę, todėl per artimiausius kelerius metus įvyks dar viena viešbučio transformacija. Matome kaip Vilniaus oro uostas atsižvelgia į besikeičiančius keleivių srautus, modernizuojant terminalus, diegiant sprendimus patogesniam keleivių aptarnavimui. Siekiame, kad ir mūsų viešbutis visuomet atitiktų svečių lūkesčius, o jų maloni patirtis skatintų keliauti vis dažniau“, – teigia A.Gribojedovas.

Projektavimo darbus atliko bendrovė „Tophaus”, būsimą interjero dizainą sukūrė įmonė „In Arch”.

„AirInn Vilnius“ yra viešbučių bei restoranų valdymo bendrovės „Adelita“ antrinė įmonė. Vienintelė „Adelitos“ akcininkė yra bendrovė „Nordic Real Estate“.

Aviacijos vasaros sezono startas jau šį savaitgalį: atnaujinamos ir pristatomos naujos tiesioginių skrydžių kryptys 

Paskutinį kovo sekmadienį tradiciškai startuoja aviacijos vasaros sezonas. Šiltuoju metų laiku Lietuvos oro uostuose keliautojai galės rinktis iš 80 tiesioginių, reguliarių skrydžių krypčių, tarp kurių tiek jau pamėgtos šalys, tiek nauji maršrutai.

Europos šalims vis labiau laisvinant pandemijos laikotarpio ribojimus, o kai kur ir visai jų atsisakant, pastebimas nuoseklus aviacijos sektoriaus atsigavimas. Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, vasaros sezono metu turėtume stebėti naują kiekybinį keleivių ir skrydžių šuolį.

„Lietuvos oro uostuose stebime kas savaitę augančius skrydžių ir keleivių srautus. Kartu su vasaros sezono pradžia, tikimės, dar spartesnio atsigavimo. Prie to neišvengiamai prisidės ne tik prasidėjęs atostogų sezonas, bet ir išaugusi krypčių pasiūla keleiviams“, – teigė A. Stikliūnas.

Jis taip pat pabrėžė, kad krypčių sąrašas dar pasipildys, kadangi dalis skrydžių bus pradėti vykdyti pavasario pabaigoje arba vasarą.

Keleiviams primenama, kad visas esamas ir artimiausiu metu planuojamas skrydžių kryptis iš Lietuvos oro uostų, taip pat reikalavimus keliautojams rasite specialiame polapyje adresu www.vilnius-airport.lt/kryptys. Šiame polapyje informacija pateikiama ir apie Kauno bei Palangos oro uostus.

Skrydžiai Vilniaus oro uoste

Plačiausia krypčių pasiūla – Vilniaus oro uoste. Iš šio oro uosto keliautojai galės pasiekti tiek populiarias verslo kelionių kryptis, tiek atostogų kurortus.

Keliaujantiems verslo reikalais iš Vilniaus patogu pasiekti Londono oro uostus – nuo kovo 28 d. oro bendrovė „airBaltic“ atnaujins skrydžius į Gatviko oro uostą, „LOT Polish Airlines“ skraidina į Londono Sičio oro uostą, oro bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“ vykdo tiesioginius skrydžius į Liutono oro uostą, o į Stanstedo oro uostą galima nuvykti naudojantis oro bendrovės „Ryanair“ paslaugomis.

Oro bendrovė „Wizz Air“ nuo kovo 28 d. atnaujina skrydžius į Donkasterį, o nuo kovo 29 d. – į Belfastą. Toliau vykdomi reguliarūs tiesioginiai skrydžiai į Frankfurtą (oro bendrovės „Ryanair“, “Lufthansa”), Briuselį (oro bendrovė „Brussels Airlines“) ar Oslą (oro bendrovės „Norwegian Air Shuttle“, „Wizz Air“, „Ryanair“, „airBaltic“). Taip pat nuo kovo 30 d. startuos tiesioginiai skrydžiai į Ciurichą (oro bendrovė „SWISS“).

Planuojantiems atostogas – taip pat geros žinios. Nuo kovo 27 d. į Barseloną skraidins ne tik oro bendrovė „Ryanair“, bet ir „Wizz Air“. Oro bendrovė „Norwegian Air Shuttle“ tą pačią dieną pradės tiesioginius skrydžius į Stokholmą. Šiuo metu tiesioginius skrydžius į Švedijos sostinę siūlo oro bendrovės „SAS“ ir „Wizz Air“.

Kovo 29 d. prasidės tiesioginiai skrydžiai į Nicą (oro bendrovė „Wizz Air“), Atėnus (oro bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“), oro bendrovė „airBaltic“ atnaujins skrydžius į Dubliną, „Wizz Air“ – į Bilundą. Nuo kovo 30 d. grįžta tiesioginiai skrydžiai į Graikijoje esančią Korfu salą (oro bendrovė „Ryanair“). Bus vykdomi skrydžiai keliautojų jau pamėgtomis kryptimis – Malta (oro bendrovė „Ryanair“), Milanas (oro bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“), Paryžius (oro bendrovės „Ryanair“, „Wizz Air“, „airBaltic“).

Verta atkreipti dėmesį ir į kovo 28 d. grįžtančius skrydžius į Armėnijos sostinę Jerevaną bei jau vykstančius skrydžius į Sakartvele esantį Kutaisį (oro bendrovė „Wizz Air“).

Skrydžiai Kauno oro uoste

Vasaros sezono metu atostogų kryptis siūlys ir Kauno oro uostas. Nuo kovo 28 d. oro bendrovė „Ryanair“ siūlys tiesioginius skrydžius į Neapolį, nuo balandžio 2 d. – į Maljorką ir Riminį (oro bendrovė „Ryanair“). Tą pačią dieną sugrįš tiesioginiai skrydžiai į Rodo salą (oro bendrovė „Ryanair“).

Iš Kauno oro uosto lengvai pasieksite ir kryptis, pritaikytas trumpoms savaitgalio išvykoms – Helsinkį, Stokholmą, Alborgą (oro bendrovė „Ryanair“).

Kauno oro uostas patogus ir verslo kelionėms. Iš čia vykdomi tiesioginiai skrydžiai į Jungtinės Karalystės, Danijos oro uostus. Nuo kovo 28 d. Kaune atnaujinami skrydžiai į Eindhoveną (oro bendrovė „Wizz Air“). Iš Kauno oro uosto bus galima nuvykti ir į Briuselį (oro bendrovė „Ryanair“) – tiesioginiai skrydžiai prasidės kovo 29 d.

Skrydžiai Palangos oro uoste

Palangos oro uostas vasaros sezono metu pasiūlys patogų susisiekimą emigrantų pamėgtomis kryptimis – Dublinas (oro bendrovė „Ryanair“), Londonas (oro bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“) ir Oslas (oro bendrovės „Norwegian Air Shuttle“ ir „SAS“).

Iš šio oro uosto taip pat bus vykdomi skrydžiai į Rygos (oro bendrovė „airBaltic“) Kopenhagos (oro bendrovė „SAS“) oro uostus. Tai aviaciniai centrai, iš kurių lengva pasiekti kitus Europos ir už žemyno ribų esančius miestus.